prieškandis

príeškandis sm. (1) užvalgymas prieš sotų stiprinimąsi: Altaristėlis labai daug kando mėsos ir vis pačios riebiosios, prieš pradėdamas gerti (tai vadino prieškandžiu) Vaižg. | prk.: Kad neprailgtų, kol išvirs pietūs, aš pavaišinsiu prieškandėliu (darbo duosiu) J.Avyž.